Sveiki, aš Vilija Markevičienė, kurią visada traukė kūryba. Baigusi grafinio dizaino studijas (VTDK) padaryta pertrauka nesutrukdė toliau ieškoti savo krypties. Pažinusi kitas šalis, kultūras ir miestus, visgi grįžau prie savojo pašaukimo. Tapyti.
Intensyvus tapymo ir savosios raiškos laikas prasidėjo prieš maždaug 8 metus, kuomet nedrąsūs potėpiai, atspalvių ieškojimai įgavo savo kūną ir formą. O drobių formatai darėsi vis didesni. Jie pradėjo keliauti po Lietuvą ir už jos ribų, puošdami namų interjerus ir kitas erdves. Kūryba laikui bėgant tapo nuolatinė paieška – sąmoningas bandymas išardyti ribą tarp abstrakcijos ir realybės.
Drobėse atsirado fragmentai, kurie galėtų būti atpažinti, tačiau sąmoningai įtraukiami į miglą: jie tampa ženklais, kviečiantys, įsivaizduoti, o ne tik pamatyti. Tokiu būdu kiekvienas kūrinys nėra galutinis atsakymas, bet pradžia dialogui tarp paveikslo ir žiūrovo.
Taip pat, prie kiekvieno paveikslo pradėjo gimti eilės – tarsi antrasis jo balsas, pratęsiantis vaizdą. Taip spalvos rado savo žodžius.
Mano spalvų pasaulis - sodrus, bet neperkrautas: visi tonai kuria ne tik nuotaiką, bet ir erdvę, kurioje susitelkia emocija. Tai šviesos ir vandens dialogas, laikinumo ir tęstinumo dermė.
