Teka rankomis lašai Kuriuos žvilgsniu vėl surinkai Vėjas nudžiovins, nugairins juos Stovėsiu, lauksiu kol praeis ruduo
Jausiu šaltį, vėją, naktį Bet nebaisu, žinau ko laukti Apsisuks likimo ratas Ir vėl šviesa atgims Nes jau tam metas