Teka rankomis lašai
Kuriuos žvilgsniu vėl surinkai
Vėjas nudžiovins, nugairins juos
Stovėsiu, lauksiu kol praeis ruduo

Jausiu šaltį, vėją, naktį
Bet nebaisu, žinau ko laukti
Apsisuks likimo ratas
Ir vėl šviesa atgims
Nes jau tam metas